2007 m. gegužę „Saulėtekio slėnis“ sukūrė pirmąjį Lietuvoje „Verslo angelų tinklą“ (VAT), kurio tikslas buvo užpildyti informacijos spragą, egzistavusią tarp verslininkų, ieškančių pradinio kapitalo ir investuotojų, ieškojusių kur investuoti savo kapitalą. VAT teikė investicinių pasiūlymų atrankos, verslininkų ir verslo angelų susitikimų bei pristatymų organizavimo bei mokymų (verslininkų ir verslo angelų) paslaugas. Šiandien VAT tinklapis www.businessangels.lt veikia kaip informacijos šaltinis, tačiau aktyviai investuotojams ir įmonėms nebetarpininkauja - šią funkciją atlieka bendrai investuojantys fondai, pritraukę viešąjį ir privatųjį kapitalą.

"Saulėtekio slėnio" komanda konsultuoja įmones dėl rizikos kapitalo pritraukimo, padeda parengti investicinius pasiūlymus bei moko, kaip juos trumpai ir aiškiai pristatyti potencialiems investuotojams. Toliau rasite informacijos apie šiuo metu Lietuvoje veikiančius ir įvairiose įmonės gyvavimo stadijose investuojančius fondus.

Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir rizikos kapitalo fondai

2012 m. startavo atskiri Pradinės stadijos rizikos kapitalo (6 mln. Eurų) ir Rizikos kapitalo (15,7 mln. Eurų) fondai, kuriuos valdo Practica Capital. Šie fondai teikia finansavimą ir verslo paramą augimo potencialą turinčioms Lietuvos įmonėms nuo itin ankstyvos iki plėtros stadijos. Pagal šį finansinį instrumentą ypatingas dėmesys yra skiriamas naujoms įmonėms ir pagalbai steigiant pradedančiąsias įmones. Daugiau informacijos apie Practica: www.practica.lt.

Bendrai investuojantis fondas („verslo angelai“)

2010 m. įsteigtas bendrai investuojantis fondas „Verslo angelų fondas I“, kuris kartu su „verslo angelais“ (privačiais investuotojais) investuoja į SVV įmones (1,38 mln. Lt į vieną įmonę). Investuotojai dalinasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi, padėdami įmonėms tobulinti verslo valdymo įgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Priemonei skirta 27,6 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Daugiau informacijos www.versloangelai.eu .

Rizikos kapitalo fondai

2010 m. įsteigti du rizikos kapitalo fondai: KŪB „Lithuania SME Fund“ („BaltCap“) ir KŪB „LitCapital I“, siekiantys investuoti į dideliu augimo potencialu pasižyminčias Lietuvos SVV įmones, kartu pritraukiant ne mažiau kaip 30 proc. privačių investuotojų lėšų. Fondo investicijos dydis – iki 10,35 mln. Lt į vieną tikslinę įmonę. Šiems fondams skirta 111,2 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Daugiau informacijos www.litcapital.lt, www.baltcap.com

2012 m. Europos investicijų fondas (EIF) ir Lietuva, Latvija bei Estija pradeda įgyvendinti iniciatyvą, kurios tikslas – paskatinti rizikos kapitalo investicijas į Baltijos šalių įmones. Per ateinančius ketverius metus Baltijos inovacijų fondas (BIF), kaip „fondų fondas“, investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse jau veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip paskatindamas rizikos kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones ir jų augimą. EIF investuoja 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra – Lietuvoje UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Latvijos garantijų agentūra ir Estijoje „KredEx“ – po 20 mln. eurų.

Paskolos, subsidijos ir ES struktūrinių fondų parama

Teik jaunos, tiek ir sparčiai augančios įmonės taip pat gali pasinaudoti daugeliu kitų verslo finansavimo galimybių - tai subsidijos (negražintina parama), paskolos bei ES struktūrinių fondų parama. Daugiau apie tai galite paskaityti "Verslios Lietuvos" tinklapyje.

Ką reikia žinoti ieškant investuotojo?

"Saulėtekio slėnio" mokslo ir technologijų parko verslo inkubatoriuje įsukūrusioms įmonėms bene aktualiausios yra pradinės stadijos rizikos kapitalo ir "verslo angelų" investicijos. "Verslo angelai“ įvairiose šalyse yra linkę finansuoti rizikingas, t.y. augančias, inovatyvias įmones, kurių vykdoma veikla ir projektai gali būti itin rizikingi ir ne visada pasiteisinantys. „Verslo angelų“ finansavimas ypač yra tinkamas smulkaus ir vidutinio sektoriaus įmonėms, kurios neturi galimybių skolintis didelių sumų įprastiniu finansavimo būdu, pvz. per bankus dėl per mažų veiklos apimčių ar per mažos įmonės gyvavimo patirties. 

Investavimo motyvai

„Verslo angelai“ greta pelno siekia ir tam tikro vidinio pasitenkinimo, t.y. „verslo angelas“ nori padėti įmonėms, pritaikyti savo turimą patirtį ir žinias. Kaip pagrindinius investavimo motyvus „verslo angelai“ išskiria didesnę investicijų grąžą ir investicijų portfelio diversifikavimą, norą prisiimti tam tikrą vaidmenį įmonės valdyme, sukurti sau darbo vietą bei atlikti tam tikrą socialinį - dažniausiai mokytojo ar mentoriaus - vaidmenį.

Investavimo sprendimas

Investavimo sprendimas visada yra individualus, tačiau dažnai neformalūs investuotojai nurodo tris dalykus kurie juos patraukia – tai technologija, asmenys kurie įgyvendina ir pasirengimas investavimui. Jie dažnai nurodo, kad investiciniai pasiūlymai yra nepakankamos kokybės, o įmonės nepasirengusios investavimui.

"Verslo angelai" priima investavimo pasiūlymą, jei:

• siūloma nauja, novatoriška technologija ir galimybės patenkinti rinkos poreikius,
• užsimezga geri asmeniniai santykiai tarp antreprenerio ir verslo angelo bei atsiranda tam tikras pasitikėjimo lygis,
• sudromos galimybės pasitraukti iš įmonės vėlesniuose etapuose,
• tikėtina gera investicijų grąža

"Verslo angelai" atmeta investavimo pasiūlymą, jei:

• pasiūlymas nepakankamai gerai paruoštas (ir to neįmanoma patikrinti vietoje),
• nėra asmeninių simpatijų tarp antreprenerio ir verslo angelo,
• nėra pakankamai  pasirengusių rizikuoti kapitalu kitų verslo angelų.

"Saulėtekio slėnio" partneriai

Verslo Angelų Fondo I tikslas yra investuoti į perspektyvias augančias ir į eksportą orientuotas bendroves Lietuvoje. Fondas investuos tik kartu su Verslo Angelu lygiomis dalimis. Fondo steigėjai – Europos Investicijų fondas bei UAB „Strata“ kartu su „Mes Invest“ konsorciumas.

Practica capital administruoja pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtus ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondą Practica Seed Capital bei rizikos kapitalo fondą Practica Venture Capital, kurie investuoja į perspektyvių verslo idėjų įgyvendinimą (seed, startup) bei jau veikiančių bendrovių Lietuvoje plėtrą.